šventėjas

šventė́jas, -a smob. (1) šventės iškilmių, apeigų dalyvis: Vardynų šventėjai sp. 2. evangelikų laidotuvių giedotojas ir apeigų atlikėjas: Žmonės jau susirinko apsėdėt, o dar šventėjo nėra Brž. Klausė uodas mašalo: – Kokios bus tau šventėjos? (juok.) LLDI387(Brž). 3. ppr. m. BŽ323, NdŽ šventintojas. 4. ppr. m. NdŽ kai kurių religijų kunigas, tikybos skelbėjas: Pamokslininkas, įsakingas šventėjas, mokė parapijos žmones J.Jabl. \ šventėjas; pašventėjas